X
Dėl geresnės Skelbiu.lt paslaugų kokybės naudojame slapukus (angl. cookies).
Naršydami toliau, patvirtinate, kad sutinkate su slapukais. Tai bet kada galėsite atšaukti, pakeisdami nustatymus. Skelbiu.lt slapukų politika.

"kariniai batai" surasta šiose kategorijose

  • Vilnius
    prieš 21 val.
    Kariniai batai Reebok 9.5 Us dydis

    Kariniai batai Reebok 9.5 Us dydis

    Reebok Jungle Boot kariniai batai. Dydis europinis 43, US 9.5. Bukle: ideali. Tik pasimatuoti. Vilnius. Balsiai. Yra galimybe pristatyti į kitus miestus. Mens Berry
    43| Nauja| Universalus| Ruda/rusva
    120 €
    Įsimink
  • Vilnius
    lapkričio 4 d.
    Kariniai batai.

    Kariniai batai.

    Parduodu naujus, karinius batus (dydis nurodytas nuotraukose 42).
    42| Nauja| Universalus| Juoda
    20 €
    Įsimink
  • Vilnius
    lapkričio 4 d.
    Kariniai batai.

    Kariniai batai.

    Parduodu naujus, karinius batus (dydis nurodytas nuotraukose).
    42| Nauja| Universalus| Juoda
    20 €
    Įsimink
  • Vilnius
    lapkričio 4 d.
    Kariniai batai.

    Kariniai batai.

    Parduodu naujus, karinius batus (dydis nurodytas nuotraukose 41).
    41| Nauja| Universalus| Juoda
    20 €
    Įsimink
  • Vilnius
    lapkričio 4 d.
    Kariniai batai.

    Kariniai batai.

    Parduodu naujus, karinius batus (dydis nurodytas nuotraukose 41).
    41| Nauja| Universalus| Juoda
    20 €
    Įsimink
  • Panevėžys
    prieš 1 d.
    Kariniai batai

    Kariniai batai

    Nauji, kareiviški žieminiai batai 280 dydis (44 ) 2vnt
    44| Nauja| Žiemos| Juoda
    30 €
    Įsimink
  • Vilnius
    prieš 4 d.
    Švediški kariniai batai

    Švediški kariniai batai

    Domina švediški kariniai batai rudi arba juodi. Kaina sutartinė. Domina didelis kiekis, visi dydžiai.
    Nauja
    Ieško
    Įsimink
  • Vilnius
    prieš 4 d.
    Skelbimas įdėtas naudojantis m.skelbiu.lt
    Kariniai tipo batai, 42,5 d. odiniai

    Kariniai tipo batai, 42,5 d. odiniai

    Karinio tipo nauji odiniai 42,5 d. batai.Labai kokybiska buivolo oda, geras achilo sausgysles paminkstinimas.
    42| Nauja| Universalus| Juoda
    50 €
    Įsimink
  • Kaunas, ...
    prieš 1 d.
    Nauji kariški batai, Kerzai 44 d

    Nauji kariški batai, Kerzai 44 d

    Žieminiai 44 d (290 115) 35 eur Nauji ir patogūs vokiečių kariuomenėje (ir Lietuvos kariuomenėje) išduodami kariniai odiniai parašiutininkų batai šaltam ir drėgnam sezonui. Antistatinis, neslystantis, atsparus naftos produktams padas. Labai tvirti ir kvėpuojantys, su lanksčiu achilo kulnu patogiu vairuojant. Populiarūs ne tik tarp karių ir medžiotojų. Tinkami sunkiam kasdieniniam darbui. Vasariniai 44 d (290 112) 30 eur Nesiunčiu.
    44| Nauja| Žiemos| Juoda
    35 €
    Įsimink
  • Vilnius
    lapkričio 2 d.
    Foto - Kaunas. Husarų paradas. Reta.

    Foto - Kaunas. Husarų paradas. Reta.

    Stovis-scan. Geras. Originalas. Reta. Dydis - 14/9cm. Standartinis. Lietuva. Iki 1940 metų. Pirmasis husarų Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulkas, Pirmasis raitelių pulkas – 1919 – 1940 m. Lietuvos Respublikos kariuomenės lengvosios kavalerijos karinis dalinys. 1918 m. rudenį, kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, pradėti formuoti pirmieji lietuvių kariniai daliniai, tarp jų ir kavalerijos eskadronai. 1918 m. lapkričio 23 d. ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras Apsaugos ministerijai pasirašė įsakymą Nr. 1. Ši data laikoma oficialia kariuomenės atkūrimo data. 1919 m. sausio 11 d. Kauno apskrities komendanto, karininko Juozo Mikuckio įsakymu Kaune pradėti steigti Pirmasis ir Antrasis raitelių eskadronai, kurie iš karto buvo siunčiami į frontą. Pirmojo eskadrono vadu paskirtas karininkas J. Kasiulis. 1919 m. vasario 4 d. pradėtas formuoti II husarų eskadronas. Jo vadu paskirtas karininkas Aleksandras Laikūnas. Bet jau pirmosios kautynės su bolševikais parodė, kad Lietuvos kariuomenei reikia gausesnės kavalerijos. 1919 m. gegužės 12 d. kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas išleido įsakymą iš visų raitųjų dalių formuoti Pirmąjį lietuvių raitelių pulką, kurio vadu buvo paskirtas švedų kariuomenės majoras G. E. Hoegeris. Nuo liepos 1 d. pulkui ėmė vadovauti karininkas Pranas Jackevičius, pradėjęs formuoti ir 3-ąjį eskadroną. 1919 m. spalio 25 d. pulkas pavadintas Pirmuoju raitelių pulku, vėliau Pirmuoju kavalerijos pulku. Pablogėjus padėčiai frontuose, sudarytas ir 4-asis eskadronas (vadas Lietuvos totorių kilmės karininkas J. Kalino). Pirmasis kavalerijos pulkas grūmėsi su Raudonąja armija, bermontininkais ir Lenkijos kariuomenės daliniais. 1920 m. pulke buvo 34 karininkai, 3 karo valdininkai, 2 gydytojai ir 984 kareiviai. Pulkas buvo ginkluotas 16 kulkosvaidžių, 639 karabinais, 39 revolveriais, 210 granatų, 484 kardais, turėjo 664 arklius, 46 žiūronus, 20 telefono aparatų, 13 km telefono kabelio, 1 motociklą, 22 vežimus, 2 fajetonus, 3 lauko virtuves, 725 balnus ir kt. kariško turto. 1922 m. balandžio 1 d. pulkas pavadintas Pirmuoju husarų pulku. 1923 m. sausio mėn. 1-ojo ir 4-ojo eskadronų husarai dalyvavo Klaipėdos sukilimo operacijose. 1927 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos Prezidento aktu Nr. 484 pulko šefu paskirtas Lietuvos didysis etmonas kunigaikštis Jonušas Radvila, o pulkas pavadintas Pirmuoju husarų Didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulku. Tą pačią dieną buvo įteikta vėliava su devizu „Nugalėsim ar mirsim“. Pulkas pirmasis Lietuvos kariuomenėje 1931 m. kaip skiriamąjį ženklą antpečiuose pradėjo naudoti pulko šefo monogramą „JR“ su kunigaikščio karūna. Tai buvo masyvios balto metalo raidės. Karių kepurės buvo raudonos. Munduras pilkai žalsvas, apykaklės trikampiai, balti, su Gedimino stulpais, kantai ir rankovių antsiuvai (iki 1931 m.) balti, kelnės raudonos, husariškos, su baltu kantu, batai su rozetėmis aulo viršuje.
    17 €
    Įsimink
  • Vilnius
    lapkričio 2 d.
    Foto - Kaunas. 1-asis Husarų pulkas.

    Foto - Kaunas. 1-asis Husarų pulkas.

    Stovis-scan. Originalas. Dydis - 16,5/10cm. Didesnė. Lietuva. Iki 1940 metų. Pirmasis husarų Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulkas, Pirmasis raitelių pulkas – 1919 – 1940 m. Lietuvos Respublikos kariuomenės lengvosios kavalerijos karinis dalinys. 1918 m. rudenį, kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, pradėti formuoti pirmieji lietuvių kariniai daliniai, tarp jų ir kavalerijos eskadronai. 1918 m. lapkričio 23 d. ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras Apsaugos ministerijai pasirašė įsakymą Nr. 1. Ši data laikoma oficialia kariuomenės atkūrimo data. 1919 m. sausio 11 d. Kauno apskrities komendanto, karininko Juozo Mikuckio įsakymu Kaune pradėti steigti Pirmasis ir Antrasis raitelių eskadronai, kurie iš karto buvo siunčiami į frontą. Pirmojo eskadrono vadu paskirtas karininkas J. Kasiulis. 1919 m. vasario 4 d. pradėtas formuoti II husarų eskadronas. Jo vadu paskirtas karininkas Aleksandras Laikūnas. Bet jau pirmosios kautynės su bolševikais parodė, kad Lietuvos kariuomenei reikia gausesnės kavalerijos. 1919 m. gegužės 12 d. kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas išleido įsakymą iš visų raitųjų dalių formuoti Pirmąjį lietuvių raitelių pulką, kurio vadu buvo paskirtas švedų kariuomenės majoras G. E. Hoegeris. Nuo liepos 1 d. pulkui ėmė vadovauti karininkas Pranas Jackevičius, pradėjęs formuoti ir 3-ąjį eskadroną. 1919 m. spalio 25 d. pulkas pavadintas Pirmuoju raitelių pulku, vėliau Pirmuoju kavalerijos pulku. Pablogėjus padėčiai frontuose, sudarytas ir 4-asis eskadronas (vadas Lietuvos totorių kilmės karininkas J. Kalino). Pirmasis kavalerijos pulkas grūmėsi su Raudonąja armija, bermontininkais ir Lenkijos kariuomenės daliniais. 1920 m. pulke buvo 34 karininkai, 3 karo valdininkai, 2 gydytojai ir 984 kareiviai. Pulkas buvo ginkluotas 16 kulkosvaidžių, 639 karabinais, 39 revolveriais, 210 granatų, 484 kardais, turėjo 664 arklius, 46 žiūronus, 20 telefono aparatų, 13 km telefono kabelio, 1 motociklą, 22 vežimus, 2 fajetonus, 3 lauko virtuves, 725 balnus ir kt. kariško turto. 1922 m. balandžio 1 d. pulkas pavadintas Pirmuoju husarų pulku. 1923 m. sausio mėn. 1-ojo ir 4-ojo eskadronų husarai dalyvavo Klaipėdos sukilimo operacijose. 1927 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos Prezidento aktu Nr. 484 pulko šefu paskirtas Lietuvos didysis etmonas kunigaikštis Jonušas Radvila, o pulkas pavadintas Pirmuoju husarų Didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulku. Tą pačią dieną buvo įteikta vėliava su devizu „Nugalėsim ar mirsim“. Pulkas pirmasis Lietuvos kariuomenėje 1931 m. kaip skiriamąjį ženklą antpečiuose pradėjo naudoti pulko šefo monogramą „JR“ su kunigaikščio karūna. Tai buvo masyvios balto metalo raidės. Karių kepurės buvo raudonos. Munduras pilkai žalsvas, apykaklės trikampiai, balti, su Gedimino stulpais, kantai ir rankovių antsiuvai (iki 1931 m.) balti, kelnės raudonos, husariškos, su baltu kantu, batai su rozetėmis aulo viršuje.
    8 €
    Įsimink
  • Vilnius
    lapkričio 2 d.
    Foto - Husarai prie kulkosvaidžio.

    Foto - Husarai prie kulkosvaidžio.

    Stovis-scan. Originalas. Dydis - 10,5/9cm. Lietuva. Iki 1940 metų. Pirmasis husarų Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulkas, Pirmasis raitelių pulkas – 1919 – 1940 m. Lietuvos Respublikos kariuomenės lengvosios kavalerijos karinis dalinys. 1918 m. rudenį, kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, pradėti formuoti pirmieji lietuvių kariniai daliniai, tarp jų ir kavalerijos eskadronai. 1918 m. lapkričio 23 d. ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras Apsaugos ministerijai pasirašė įsakymą Nr. 1. Ši data laikoma oficialia kariuomenės atkūrimo data. 1919 m. sausio 11 d. Kauno apskrities komendanto, karininko Juozo Mikuckio įsakymu Kaune pradėti steigti Pirmasis ir Antrasis raitelių eskadronai, kurie iš karto buvo siunčiami į frontą. Pirmojo eskadrono vadu paskirtas karininkas J. Kasiulis. 1919 m. vasario 4 d. pradėtas formuoti II husarų eskadronas. Jo vadu paskirtas karininkas Aleksandras Laikūnas. Bet jau pirmosios kautynės su bolševikais parodė, kad Lietuvos kariuomenei reikia gausesnės kavalerijos. 1919 m. gegužės 12 d. kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas išleido įsakymą iš visų raitųjų dalių formuoti Pirmąjį lietuvių raitelių pulką, kurio vadu buvo paskirtas švedų kariuomenės majoras G. E. Hoegeris. Nuo liepos 1 d. pulkui ėmė vadovauti karininkas Pranas Jackevičius, pradėjęs formuoti ir 3-ąjį eskadroną. 1919 m. spalio 25 d. pulkas pavadintas Pirmuoju raitelių pulku, vėliau Pirmuoju kavalerijos pulku. Pablogėjus padėčiai frontuose, sudarytas ir 4-asis eskadronas (vadas Lietuvos totorių kilmės karininkas J. Kalino). Pirmasis kavalerijos pulkas grūmėsi su Raudonąja armija, bermontininkais ir Lenkijos kariuomenės daliniais. 1920 m. pulke buvo 34 karininkai, 3 karo valdininkai, 2 gydytojai ir 984 kareiviai. Pulkas buvo ginkluotas 16 kulkosvaidžių, 639 karabinais, 39 revolveriais, 210 granatų, 484 kardais, turėjo 664 arklius, 46 žiūronus, 20 telefono aparatų, 13 km telefono kabelio, 1 motociklą, 22 vežimus, 2 fajetonus, 3 lauko virtuves, 725 balnus ir kt. kariško turto. 1922 m. balandžio 1 d. pulkas pavadintas Pirmuoju husarų pulku. 1923 m. sausio mėn. 1-ojo ir 4-ojo eskadronų husarai dalyvavo Klaipėdos sukilimo operacijose. 1927 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos Prezidento aktu Nr. 484 pulko šefu paskirtas Lietuvos didysis etmonas kunigaikštis Jonušas Radvila, o pulkas pavadintas Pirmuoju husarų Didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulku. Tą pačią dieną buvo įteikta vėliava su devizu „Nugalėsim ar mirsim“. Pulkas pirmasis Lietuvos kariuomenėje 1931 m. kaip skiriamąjį ženklą antpečiuose pradėjo naudoti pulko šefo monogramą „JR“ su kunigaikščio karūna. Tai buvo masyvios balto metalo raidės. Karių kepurės buvo raudonos. Munduras pilkai žalsvas, apykaklės trikampiai, balti, su Gedimino stulpais, kantai ir rankovių antsiuvai (iki 1931 m.) balti, kelnės raudonos, husariškos, su baltu kantu, batai su rozetėmis aulo viršuje.
    12 €
    Įsimink
  • Vilnius
    lapkričio 2 d.
    Foto - 1-asis Husarų pulkas su vadais.

    Foto - 1-asis Husarų pulkas su vadais.

    Stovis-scan. Originalas. Reta. Dydis - 15,5/10cm. Didesnė. Lietuva. Iki 1940 metų. Pirmasis husarų Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulkas, Pirmasis raitelių pulkas – 1919 – 1940 m. Lietuvos Respublikos kariuomenės lengvosios kavalerijos karinis dalinys. 1918 m. rudenį, kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, pradėti formuoti pirmieji lietuvių kariniai daliniai, tarp jų ir kavalerijos eskadronai. 1918 m. lapkričio 23 d. ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras Apsaugos ministerijai pasirašė įsakymą Nr. 1. Ši data laikoma oficialia kariuomenės atkūrimo data. 1919 m. sausio 11 d. Kauno apskrities komendanto, karininko Juozo Mikuckio įsakymu Kaune pradėti steigti Pirmasis ir Antrasis raitelių eskadronai, kurie iš karto buvo siunčiami į frontą. Pirmojo eskadrono vadu paskirtas karininkas J. Kasiulis. 1919 m. vasario 4 d. pradėtas formuoti II husarų eskadronas. Jo vadu paskirtas karininkas Aleksandras Laikūnas. Bet jau pirmosios kautynės su bolševikais parodė, kad Lietuvos kariuomenei reikia gausesnės kavalerijos. 1919 m. gegužės 12 d. kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas išleido įsakymą iš visų raitųjų dalių formuoti Pirmąjį lietuvių raitelių pulką, kurio vadu buvo paskirtas švedų kariuomenės majoras G. E. Hoegeris. Nuo liepos 1 d. pulkui ėmė vadovauti karininkas Pranas Jackevičius, pradėjęs formuoti ir 3-ąjį eskadroną. 1919 m. spalio 25 d. pulkas pavadintas Pirmuoju raitelių pulku, vėliau Pirmuoju kavalerijos pulku. Pablogėjus padėčiai frontuose, sudarytas ir 4-asis eskadronas (vadas Lietuvos totorių kilmės karininkas J. Kalino). Pirmasis kavalerijos pulkas grūmėsi su Raudonąja armija, bermontininkais ir Lenkijos kariuomenės daliniais. 1920 m. pulke buvo 34 karininkai, 3 karo valdininkai, 2 gydytojai ir 984 kareiviai. Pulkas buvo ginkluotas 16 kulkosvaidžių, 639 karabinais, 39 revolveriais, 210 granatų, 484 kardais, turėjo 664 arklius, 46 žiūronus, 20 telefono aparatų, 13 km telefono kabelio, 1 motociklą, 22 vežimus, 2 fajetonus, 3 lauko virtuves, 725 balnus ir kt. kariško turto. 1922 m. balandžio 1 d. pulkas pavadintas Pirmuoju husarų pulku. 1923 m. sausio mėn. 1-ojo ir 4-ojo eskadronų husarai dalyvavo Klaipėdos sukilimo operacijose. 1927 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos Prezidento aktu Nr. 484 pulko šefu paskirtas Lietuvos didysis etmonas kunigaikštis Jonušas Radvila, o pulkas pavadintas Pirmuoju husarų Didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulku. Tą pačią dieną buvo įteikta vėliava su devizu „Nugalėsim ar mirsim“. Pulkas pirmasis Lietuvos kariuomenėje 1931 m. kaip skiriamąjį ženklą antpečiuose pradėjo naudoti pulko šefo monogramą „JR“ su kunigaikščio karūna. Tai buvo masyvios balto metalo raidės. Karių kepurės buvo raudonos. Munduras pilkai žalsvas, apykaklės trikampiai, balti, su Gedimino stulpais, kantai ir rankovių antsiuvai (iki 1931 m.) balti, kelnės raudonos, husariškos, su baltu kantu, batai su rozetėmis aulo viršuje.
    17 €
    Įsimink
  • Vilnius
    lapkričio 2 d.
    Foto - 1-ojo Husarų pulko ptatybos.

    Foto - 1-ojo Husarų pulko ptatybos.

    Stovis-scan. Originalas. Dydis - 14/9cm. Standartinis. Lietuva. Iki 1940 metų. Pirmasis husarų Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulkas, Pirmasis raitelių pulkas – 1919 – 1940 m. Lietuvos Respublikos kariuomenės lengvosios kavalerijos karinis dalinys. 1918 m. rudenį, kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, pradėti formuoti pirmieji lietuvių kariniai daliniai, tarp jų ir kavalerijos eskadronai. 1918 m. lapkričio 23 d. ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras Apsaugos ministerijai pasirašė įsakymą Nr. 1. Ši data laikoma oficialia kariuomenės atkūrimo data. 1919 m. sausio 11 d. Kauno apskrities komendanto, karininko Juozo Mikuckio įsakymu Kaune pradėti steigti Pirmasis ir Antrasis raitelių eskadronai, kurie iš karto buvo siunčiami į frontą. Pirmojo eskadrono vadu paskirtas karininkas J. Kasiulis. 1919 m. vasario 4 d. pradėtas formuoti II husarų eskadronas. Jo vadu paskirtas karininkas Aleksandras Laikūnas. Bet jau pirmosios kautynės su bolševikais parodė, kad Lietuvos kariuomenei reikia gausesnės kavalerijos. 1919 m. gegužės 12 d. kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas išleido įsakymą iš visų raitųjų dalių formuoti Pirmąjį lietuvių raitelių pulką, kurio vadu buvo paskirtas švedų kariuomenės majoras G. E. Hoegeris. Nuo liepos 1 d. pulkui ėmė vadovauti karininkas Pranas Jackevičius, pradėjęs formuoti ir 3-ąjį eskadroną. 1919 m. spalio 25 d. pulkas pavadintas Pirmuoju raitelių pulku, vėliau Pirmuoju kavalerijos pulku. Pablogėjus padėčiai frontuose, sudarytas ir 4-asis eskadronas (vadas Lietuvos totorių kilmės karininkas J. Kalino). Pirmasis kavalerijos pulkas grūmėsi su Raudonąja armija, bermontininkais ir Lenkijos kariuomenės daliniais. 1920 m. pulke buvo 34 karininkai, 3 karo valdininkai, 2 gydytojai ir 984 kareiviai. Pulkas buvo ginkluotas 16 kulkosvaidžių, 639 karabinais, 39 revolveriais, 210 granatų, 484 kardais, turėjo 664 arklius, 46 žiūronus, 20 telefono aparatų, 13 km telefono kabelio, 1 motociklą, 22 vežimus, 2 fajetonus, 3 lauko virtuves, 725 balnus ir kt. kariško turto. 1922 m. balandžio 1 d. pulkas pavadintas Pirmuoju husarų pulku. 1923 m. sausio mėn. 1-ojo ir 4-ojo eskadronų husarai dalyvavo Klaipėdos sukilimo operacijose. 1927 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos Prezidento aktu Nr. 484 pulko šefu paskirtas Lietuvos didysis etmonas kunigaikštis Jonušas Radvila, o pulkas pavadintas Pirmuoju husarų Didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulku. Tą pačią dieną buvo įteikta vėliava su devizu „Nugalėsim ar mirsim“. Pulkas pirmasis Lietuvos kariuomenėje 1931 m. kaip skiriamąjį ženklą antpečiuose pradėjo naudoti pulko šefo monogramą „JR“ su kunigaikščio karūna. Tai buvo masyvios balto metalo raidės. Karių kepurės buvo raudonos. Munduras pilkai žalsvas, apykaklės trikampiai, balti, su Gedimino stulpais, kantai ir rankovių antsiuvai (iki 1931 m.) balti, kelnės raudonos, husariškos, su baltu kantu, batai su rozetėmis aulo viršuje.
    10 €
    Įsimink
  • Vilnius
    lapkričio 2 d.
    Foto - 1-asis Husarų pulkas marširuoja.

    Foto - 1-asis Husarų pulkas marširuoja.

    Stovis-scan. Originalas. Dydis - 14/9cm. Standartinis. Lietuva. Iki 1940 metų. Pirmasis husarų Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulkas, Pirmasis raitelių pulkas – 1919 – 1940 m. Lietuvos Respublikos kariuomenės lengvosios kavalerijos karinis dalinys. 1918 m. rudenį, kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, pradėti formuoti pirmieji lietuvių kariniai daliniai, tarp jų ir kavalerijos eskadronai. 1918 m. lapkričio 23 d. ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras Apsaugos ministerijai pasirašė įsakymą Nr. 1. Ši data laikoma oficialia kariuomenės atkūrimo data. 1919 m. sausio 11 d. Kauno apskrities komendanto, karininko Juozo Mikuckio įsakymu Kaune pradėti steigti Pirmasis ir Antrasis raitelių eskadronai, kurie iš karto buvo siunčiami į frontą. Pirmojo eskadrono vadu paskirtas karininkas J. Kasiulis. 1919 m. vasario 4 d. pradėtas formuoti II husarų eskadronas. Jo vadu paskirtas karininkas Aleksandras Laikūnas. Bet jau pirmosios kautynės su bolševikais parodė, kad Lietuvos kariuomenei reikia gausesnės kavalerijos. 1919 m. gegužės 12 d. kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas išleido įsakymą iš visų raitųjų dalių formuoti Pirmąjį lietuvių raitelių pulką, kurio vadu buvo paskirtas švedų kariuomenės majoras G. E. Hoegeris. Nuo liepos 1 d. pulkui ėmė vadovauti karininkas Pranas Jackevičius, pradėjęs formuoti ir 3-ąjį eskadroną. 1919 m. spalio 25 d. pulkas pavadintas Pirmuoju raitelių pulku, vėliau Pirmuoju kavalerijos pulku. Pablogėjus padėčiai frontuose, sudarytas ir 4-asis eskadronas (vadas Lietuvos totorių kilmės karininkas J. Kalino). Pirmasis kavalerijos pulkas grūmėsi su Raudonąja armija, bermontininkais ir Lenkijos kariuomenės daliniais. 1920 m. pulke buvo 34 karininkai, 3 karo valdininkai, 2 gydytojai ir 984 kareiviai. Pulkas buvo ginkluotas 16 kulkosvaidžių, 639 karabinais, 39 revolveriais, 210 granatų, 484 kardais, turėjo 664 arklius, 46 žiūronus, 20 telefono aparatų, 13 km telefono kabelio, 1 motociklą, 22 vežimus, 2 fajetonus, 3 lauko virtuves, 725 balnus ir kt. kariško turto. 1922 m. balandžio 1 d. pulkas pavadintas Pirmuoju husarų pulku. 1923 m. sausio mėn. 1-ojo ir 4-ojo eskadronų husarai dalyvavo Klaipėdos sukilimo operacijose. 1927 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos Prezidento aktu Nr. 484 pulko šefu paskirtas Lietuvos didysis etmonas kunigaikštis Jonušas Radvila, o pulkas pavadintas Pirmuoju husarų Didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulku. Tą pačią dieną buvo įteikta vėliava su devizu „Nugalėsim ar mirsim“. Pulkas pirmasis Lietuvos kariuomenėje 1931 m. kaip skiriamąjį ženklą antpečiuose pradėjo naudoti pulko šefo monogramą „JR“ su kunigaikščio karūna. Tai buvo masyvios balto metalo raidės. Karių kepurės buvo raudonos. Munduras pilkai žalsvas, apykaklės trikampiai, balti, su Gedimino stulpais, kantai ir rankovių antsiuvai (iki 1931 m.) balti, kelnės raudonos, husariškos, su baltu kantu, batai su rozetėmis aulo viršuje.
    10 €
    Įsimink
Įsiminti skelbimai
Įdėk skelbimą
Skelbiu.lt pagalba: +370 5 2190065
Darbo laikas: I-IV 08:20 - 17:00, V 08:20 - 16:00