X
Dėl geresnės Skelbiu.lt paslaugų kokybės naudojame slapukus (angl. cookies).
Naršydami toliau, patvirtinate, kad sutinkate su slapukais. Tai bet kada galėsite atšaukti, pakeisdami nustatymus. Skelbiu.lt slapukų politika.
  • Vilnius
    gegužės 8 d.
    Parduodu knyga

    Parduodu knyga

    Parduoda knyga ,jei kam nors įdomu kain siulykite i pastą,knygos formatas 14/22 232 psl+541, 2vi įklijos, 4 zemelapiai , kaina sutartine.
     
    Įsimink
  • Vilnius
    gegužės 12 d.
    Knygute

    Knygute

    Vienas pirmų /laida 4/ vadovelių isleistų Vilniuje/Вильно/1898, knyga pilna 104 psl ,formatas 23/15, kaina sutartine
     
    Įsimink
  • Vilnius
    birželio 7 d.
    Skelbimas įdėtas naudojantis m.skelbiu.lt
    Meno knygos: "Gustav Klimt 1862 - 1918"

    Meno knygos: "Gustav Klimt 1862 - 1918"

    Meno knygos: "Gustav Klimt 1862 - 1918" Gottfried Flliedl Didelio formato fantastiškos kokybės knyga su unikaliu keturlapiu reljefiškai "paauksuotu" storu minkštu viršeliu, pilna nuostabių iliustracijų, Taschen, 1994 m., 239 psl., 300 x 240 mm, 1,5 kg Labai geros būklės, asmeniškai pirkta Gustavo Klimto muziejuje Vienoje. Viena įspūdingiausių meno knygų, kuriai duodamas 5 žvaigždučių reitingas!
    24,99 €
    Įsimink
  • Vilnius
    birželio 7 d.
    Skelbimas įdėtas naudojantis m.skelbiu.lt
    Antikvarinatinės knygos: "Velka Morava" Dekan Jan

    Antikvarinatinės knygos: "Velka Morava" Dekan Jan

    Antikvarinatinės meno knygos: "Velka Morava" Dekan Jan, slovėnų kalba. Tatran, 1979 m., 283 psl., didelio formato, kietas viršelis. Nuostabių spalvos ir formos derinių knyga įkvepianti juvelyrikos, keramikos, skulptūros, kostiumo ir t.t. mylėtojus ir koloristus. Labai gera Antikvarinė būklė.
    15 €
    Įsimink
  • Vilnius
    birželio 11 d.
    Vaz 2101, 2102, 2103 katalogas

    Vaz 2101, 2102, 2103 katalogas

    Viso 222 psl.
    15 €
    Įsimink
  • Vilnius
    birželio 13 d.
    Mano ekspedicija į Vidurinę Aziją - K. Aris.1934m.

    Mano ekspedicija į Vidurinę Aziją - K. Aris.1934m.

    Stovis-scan. Geras. 1 ir 2 tomai. Trūksta 1 tomo titulinio lapo. Dydis - 24/16 cm. 190 psl. ir 160 psl. Daug paveikslėlių, foto ir žemėlapių. Išleido "Sakalo" bendrovė. Spaustuvė "Šviesa". Kaunas. 1933/1934m. Aris Konstantinas (1874 06 13 – 1941?) K. Aris gimė 1874 m. birželio 13 d. Palangoje, muitinės tarnautojo šeimoje. Arių giminė Palangoje ir jos apylinkėse gyveno nuo seno. 1876 m. Konstantinas su tėvais persikėlė gyventi į Liepoją. Mokydamasis gimnazijoje, skatinant zoologijos mokytojui, susidomėjo gamta, ypač entomologija (mokslu apie vabzdžius), ėmė rinkti vabzdžių kolekcijas. Baigęs penkias gimnazijos klases, išvyko į Maskvą, dirbo vaistinėje mokiniu. Metus jis praktikavosi vaistinėje Saratove. 1897 m. K. Aris komandiruojamas į Bucharą (Vidurinė Azija). Ten jis su pertraukomis išgyveno 20 metų. Vidurinėje Azijoje prasidėjo jo kelionės po mažai ištirtas sritis. Visą laiką, atliekamą nuo tiesioginio darbo, jis galėjo skirti savo pomėgiui – stebėti gamtą, rinkti vabzdžių kolekcijas. Iki XIX a. septintojo dešimtmečio apie Pamyrą patikimų žinių nebuvo. 1865 m. rusų armija užėmė Taškentą, dar po keleto metų nugalėjo Bucharos ir Kokando chanatus. Įkandin kariuomenės ėjo rusų mokslininkai. Tuo metu Vidurinę Aziją tyrinėjo žinomi mokslininkai A. Fedčenka, V. Ošaninas, N. Severcovas ir kiti. Iš įvairių Rusijos universitetų K. Aris gavo piniginės paramos ekspedicijoms, kurias vykdė 1897–1909 metais. Ekspedicijų metu K. Aris keliavo į Bucharą, Samarkandą bei jų apylinkes, Kogistano, Talas Alatau, Pamyro kalnynus, Zeravšano, Kopetdago ir kitus kalnagūbrius, Karakumų, Kyzylkumo, Takla Makano dykumas, Alajo lygumą, Užkaspijo sritį ir kt. 1922 m. grįžęs į Lietuvą, gyveno Kaune. K. Aris dovanojo Vytauto Didžiojo universitetui išsaugotus apie 20-30 tūkst. vienetų vabzdžių rinkinius. Lietuvoje vertėsi verslu. Kartu su Trinkovskiu jis Kaune įsteigė vieną stambiausių elektros, žemės ūkio reikmenų bei sėklų ir sporto įrankių prekybos įmonę. Neužmiršo ir savo pomėgio keliauti – 1931 m. dalyvavo prof. Tado Ivanausko organizuotoje ekspedicijoje į Braziliją. Nėra žinių apie paskutiniuosius K. Ario gyvenimo metus. Spaudoje nurodoma, kad jis mirė apie 1941 metus, palaidojimo vieta nežinoma. K. Ario vardu pavadintos dvi vabalų ir viena drugių rūšys.
    75 €
    Įsimink
  • Vilnius
    birželio 13 d.
    Praeitis - 1 tomas. Red. A. Janulaitis. 1930m.

    Praeitis - 1 tomas. Red. A. Janulaitis. 1930m.

    Stovis-scan. Geras. Senas kietas įrišimas. Dydis - 24/17 cm. 400 psl. Redagavo Augustinas Janulaitis. Išleido Lietuvos istorijos draugija. Spaudė "Varpo" spaustuvė Kaune. 1930m. Augustinas Janulaitis (1878 m. kovo 19 d. Malavėnuose, Šiaulių valsčius, Rusijos imperija – 1950 m. gegužės 22 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.) – teisėtyrininkas, teisėjas, publicistas, teisės ir literatūros istorikas, politinis veikėjas. 1919–1925 m. Lietuvos Vyriausiojo tribunolo teisėjas, 1924 m. – pirmininkas. Nuo 1922 m. Lietuvos universiteto Teisės fakulteto Istorijos katedros vedėjas, 1924 m. – ordinarinis profesorius, 1932 m. – Garbės daktaras, 1935 m. – dekanas Kaune, nuo 1939 m. – Vilniaus universitete. Be to, dėstė Aukštuosiuose karininkų kursuose, nuo 1936 m. – Dotnuvosžemės ūkio akademijoje.[2] 1922–1925 m. Valstybinės archeologijos komisijos pirmininkas. Redagavo Istorijos draugijos organą „Praeitis“ (1 t. išėjo 1930 m., 2 t. – 1933 m.). 1924–1939 m. redagavo VDU „Teisės fakulteto darbus“ (10 tomų). 1945 m. – Vilniaus universiteto Istorijos filologijos fakulteto dekanas, vėliau – LTSR Mokslų akademijos tikrasis narys. Iki 1908 m. parašė daug straipsnių politinėmis temomis. Išvertė Karlo Markso „Manifestą“ (išleido Martynas Jankus). Po 1908 m. parašė daug istorinių tyrinėjimų darbų, parengė spaudai Jono Biliūno raštus, vertė Ibseno, Dostojevskio knygas. Spaudoje pasirašinėjo Žmogaus ir kitais slapyvardžiais. Lietuvos istorijos draugija (LID) – Lietuvos mokslinė organizacija, 1929–1940 m. veikusi Kaune ir 1988–2001 m. Vilniuje. Lietuvos istorijos draugiją sudarė tikrieji nariai, profesionalūs istorikai, garbės nariai – asmenys, nusipelnę Lietuvos istorijos mokslui ir nariai rėmėjai. 1938 m. įsteigta istorijos mokytojų sekcija. Draugijai priklausė Augustinas Janulaitis, Petras Tarasenka, Konstantinas Jablonskis, Ignas Jonynas, Vaclovas Biržiška, Vanda Daugirdaitė-Sruogienė, Povilas Spudas, Konstantinas Avižonis, Marija Krasauskaitė ir kiti. Lietuvos istorijos draugija siekė plėtoti istorijos mokslą Lietuvoje, tirti lietuvių tautos praeitį. Rengė paskaitas, diskusijas. Užmezgė ryšius su tarptautine istorijos mokslų organizacija. Leido tęstinį leidinį „Praeitis“ (1 t. 1930 m., 2 t. 1933 m.). 1940 m. birželio mėn. SSRS okupavus Lietuvą draugijos veikla nutrūko. Buvę Lietuvos istorijos draugijos nariai JAV įkūrė Lietuvių istorijos draugiją, kuri veikė 1956–1989 m.
    45 €
    Įsimink
  • Vilnius
    birželio 13 d.
    Vilniaus krašto vaizdų albumas. 1934m.

    Vilniaus krašto vaizdų albumas. 1934m.

    Stovis-scan. Geras. Naujas kietas įrišimas. Dydis - 25/17 cm. 112 psl. 269 iliustracijos. Redagavo Vincas Uždavinys. Išleido Vilniui vaduoti sąjunga. Nr.66. Spaudė "Vilniaus" spaustuvė Kaune. 1934m. Vincas Uždavinys (1902 m. gegužės 16 d. Paručiuose, Varėnos valsčius, Trakų apskritis – 1983 m. kovo 20 d. Vilniuje) – Lietuvos publicistas, žurnalistas, redaktorius, keliautojas, fotografas. 1928–1936 m. dirbo Vilniui vaduoti sąjungoje (VVS), 1928–1931 m. redagavo žurnalą „Mūsų Vilnius“. Buvo Draugijos užsienio lietuviams remti narys, Foto mėgėjų draugijos narys. 1936–1937 m. VVS deleguotas į JAV lietuvių kolonijas skaityti paskaitų. 1937 m. grįžo į Lietuvą. 1938–1939 m. vėl išvyko į JAV bei Kanadą kaip žurnalo „Pasaulio lietuvis“ korespondentas. Bendradarbiavo ir kituose leidiniuose – „Lietuvos keleivis“, „Nepriklausoma Lietuva“ ir kt. 1939 m. grįžo į Vilnių kaip „Lietuvos aido“ korespondentas. 1941 m. mirė žmona. Vokiečių okupacijos metais dirbo laikraštyje „Naujoji Lietuva“, naujienų agentūroje ELTA. Traukiantis frontui, 1944 m. praleido su vaikais mirusios žmonos gimtinėje Mikalajūnuose. 1944 m. spalio mėn. su vaikais grįžo į Vilnių, įsidarbino „Valstiečių laikraštyje“. 1945 m. nuteistas ir ištremtas į Sibirą, kalėjo Vorkutos lageriuose. 1953 m. grįžęs į Lietuvą dirbo greitosios pagalbos stotyje dispečeriu, Vilniaus centrinėje knygų parduotuvėje pardavėju, modelių namuose inžinieriumi-vertėju, ekskursijų biure gidu, Preilos poilsio namų komendantu, gimdymo namuose sąskaitininku-kasininku. 1955 m. amnestuotas, bandė dirbi pagal savo žurnalisto specialybę – rašė į „Tėvynės balsą“, „Mūsų sodus“, Radijo ir televizijos komitetą (laidos užsienio lietuviams). 1959 m. vasario 19 d. priimtas į LSSR žurnalistų sąjungą. Vilniui vaduoti sąjunga – visuomeninė organizacija, veikusi 1925–1938 m. Propagavo Vilniaus (krašto) atgavimo idėją, rėmė Vilniaus krašto lietuvių kultūrinę veiklą. 1928–1938 m. leido žurnalą „Mūsų Vilnius“.[1] Sąjunga kėlė tikslą išvaduoti Vilniaus kraštą, pasitelkiant tik kultūrines priemones.[2] Sąjungos nariai rinko lėšas remti Vilniaus krašto lietuvių draugijas ir mokyklas, leido leidinius ir atsišaukimus, o jų šūkiai „O, Vilniaus nepamiršk, lietuvi!“ ir „Mes be Vilniaus nenurimsim!“ tapo tautos patriotizmo išraiška. Spalio 9-ąją Vilniui vaduoti sąjungos iniciatyva visoje Lietuvoje buvo minima Vilniaus gedulo diena. Nuo 1928 iki 1938 m. sąjunga leido žurnalą „Mūsų Vilnius“. XX a. 4 deš. pabaigoje veikė 612 organizacijos skyrių, kuriuose buvo per 25 tūkst. narių ir 600 tūkst. rėmėjų (žmonių, kurie kaip simbolinį teisės į Vilnių ženklą turėjo Vilniaus pasus ir kasmet į jį klijavusių tam tikros vertės ženklelius). Vilniui vaduoti sąjunga daug prisidėjo išsaugant Vilniaus krašto lietuvių tautinį tapatumą.
    45 €
    Įsimink
  • Vilnius
    birželio 13 d.
    Vytauto Didžiojo Garbei. 1430 - 1930m.

    Vytauto Didžiojo Garbei. 1430 - 1930m.

    Stovis-scan. Geras. Dydis - 27/20 cm. Didelio formato. 211 psl. Daug iliustracijų. Vytautui Didžiajam pagerbti jubiliejinis leidinys. Redagavo Pranas Lubickas. Išleido Lietuvai pagražinti draugija. Plati Lietuvos gyvenimo panorama. Istorija,žymūs žmonės,mokslas,literatūra,menas ir t.t. Spaudė "Lano" spaustuvė Kaune. 1930m.
    55 €
    Įsimink
  • Vilnius
    birželio 13 d.
    J. Balys - Lietuvių liaudies sakmės. 1940m.

    J. Balys - Lietuvių liaudies sakmės. 1940m.

    Stovis-scan. Geras. Neskaityta, nepjaustyta. Dydis - 24/18 cm. 424 psl. 889 sakmės. 1 dalis. Lituanistikos instituto lietuvių tautosakos archyvo leidinys. "Varpas" spaustuvė. Kaunas. 1940m. Jonas Balys (1909 m. liepos 2 d. Krasnavoje, Kupiškio valsčius – 2011 m. rugsėjo 9 d.) – etnologas, folkloristas, spaudos darbuotojas, vienas žymiausių Lietuvos tautosakininkų, istorijos daktaras. [1] Lyginamuoju istoriniu metodu tyrinėjo tautosakos siužetus, jų geografinį paplitimą. Susistemino apie 16 tūkstančių autentiškų spausdintų ir Lietuvių mokslo draugijos fonduose bei Lietuvių tautosakos archyve saugomų rankraštinių lietuvių pasakų bei sakmių variantų. Sudarė tautosakos katalogų, parašė tautosakos studijų, parengė tautosakos rinkinių. Nuo 1951 m. redagavo tęstinį leidinį „Lietuvių tautosakos lobynas“. 1964–1967 m. vadovavo Lituanistikos institutui, įkūrė tęstinį leidinį „Lituanistikos darbai“. Bendradarbiavo Lietuvių enciklopedijoje, periodinėje spaudoje. Aktyviai reiškėsi lietuvių išeivijos visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje. 1979–1981 m. VLIKvicepirmininkas. [4] Vikipedija
    50 €
    Įsimink
  • Vilnius
    birželio 13 d.
    P. Merimė - Lokys. V. Jonyno iliustracijos.1949m.

    P. Merimė - Lokys. V. Jonyno iliustracijos.1949m.

    Stovis-scan. Puikus. Viršelis apsaugotas popieriumi. Reta. Riboto tiražo. Didelio formato - 29/21 cm. 311 psl. Retos V.K.Jonyno iliustracijos. Retas V.K.Jonyno tapytas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemėlapis (40/28 cm). Prosperas Merimė (Mrime, 1803 m. rugsėjo 28 d. – 1870 m. rugsėjo 23 d.) – XIX a. prancūzų rašytojas, domėjęsis lietuvių kalba ir etnografija bei parašęs novelę „Lokys“, kuriame vaizduojama XIX a. Lietuva. Raymond Schmittlein komentarai. Vytautas Kazimieras Jonynas (1907 m. kovo 10 d. Ūdrijoje, Kalvarijos apskritis – 1997 m. gruodžio 4 d.) – Lietuvos grafikas, tapytojas, skulptorius, vitražų kūrėjas, vienas iškiliausių XX a. lietuvių menininkų. Mokėsi Kauno meno mokykloje, Adomo Varno tapybos ir Adomo Galdiko grafikos studijose. Nuo 1931 m. mokslus tęsė Paryžiuje, įgijo medžio raižinių ir knygos meno specialybę. Vėliau dar studijavo medžio skulptūrą ir baldų konstravimą. 1935 m. Paryžiuje surengė pirmąją savo parodą. Grįžo į Lietuvą. Čia daug dirbo knygų grafikoje. To laiko iliustracijos Kristijono Donelaičio poemai „Metai“ ir kiti kūriniai tapo lietuvių dailės klasika. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Apsigyveno Vokietijoje, nuo 1952 m. – JAV. Čia sukūrė savo brandžiausius kūrinius. Lietuvoje ir išeivijoje sukūrė vitražų, skulptūrų, knygų iliustracijų, aktyviai dalyvavo menininkų veikloje. Vokietijoje, Freiburge, įkūrė taikomosios dailės mokyklą ir jai vadovavo. V. K. Jonyno kūriniai puošia Lietuvos kankinių koplyčią šv. Petro bazilikoje Vatikane, bažnyčias JAV.
    320 €
    Įsimink
  • Vilnius
    birželio 13 d.
    J. Gėtė - J. Verterio kančios. V. Jonyno iliustr.

    J. Gėtė - J. Verterio kančios. V. Jonyno iliustr.

    Stovis-scan. L.geras. Reta. Riboto tiražo. 1950 m. Didelio formato - 30/21 cm. 143 psl. Retos V.K.Jonyno iliustracijos. Johanas Volfgangas fon Gėtė (vok. Johann Wolfgang von Goethe 1749 m. rugpjūčio 28 d. Laisvajame Frankfurto mieste (dab. Frankfurtas prie Maino), Šventoji Romos Imperija – 1832 m. kovo 22 d. Veimare, Saksonijos–Veimaro–Eizenacho hercogystė) – vokiečių literatūros klasikas, humanistas, politikas, mokslininkas ir filosofas. Vienas svarbiausių vokiečių švietimo epochos rašytojų. Vytautas Kazimieras Jonynas (1907 m. kovo 10 d. Ūdrijoje, Kalvarijos apskritis – 1997 m. gruodžio 4 d.) – Lietuvos grafikas, tapytojas, skulptorius, vitražų kūrėjas, vienas iškiliausių XX a. lietuvių menininkų. Mokėsi Kauno meno mokykloje, Adomo Varno tapybos ir Adomo Galdiko grafikos studijose. Nuo 1931 m. mokslus tęsė Paryžiuje, įgijo medžio raižinių ir knygos meno specialybę. Vėliau dar studijavo medžio skulptūrą ir baldų konstravimą. 1935 m. Paryžiuje surengė pirmąją savo parodą. Grįžo į Lietuvą. Čia daug dirbo knygų grafikoje. To laiko iliustracijos Kristijono Donelaičio poemai „Metai“ ir kiti kūriniai tapo lietuvių dailės klasika. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Apsigyveno Vokietijoje, nuo 1952 m. – JAV. Čia sukūrė savo brandžiausius kūrinius. Lietuvoje ir išeivijoje sukūrė vitražų, skulptūrų, knygų iliustracijų, aktyviai dalyvavo menininkų veikloje. Vokietijoje, Freiburge, įkūrė taikomosios dailės mokyklą ir jai vadovavo. V. K. Jonyno kūriniai puošia Lietuvos kankinių koplyčią šv. Petro bazilikoje Vatikane, bažnyčias JAV.
    130 €
    Įsimink
  • Vilnius
    birželio 13 d.
    500 km Lietuvos ežerais.1940m.reta.

    500 km Lietuvos ežerais.1940m.reta.

    Stovis-scan. Geras. Reta. Dydis - 18/12 cm. Viso 32 psl. 1 retas žemėlapis.
    40 €
    Įsimink
  • Vilnius
    birželio 13 d.
    "Ateities" kalendorius. 1944m.

    "Ateities" kalendorius. 1944m.

    Stovis-scan. Dydis - 16/10 cm. Viso 128 psl. Kaune: Br. Daunoro leidykla, „Žaibo" sp. Ateitis – dienraštis, leistas nuo 1943 m. sausio 2 d. iki 1944 m. liepos vidurio Kaune vietoje uždaryto dienraščio „Į laisvę“.
    17 €
    Įsimink
  • Vilnius
    birželio 13 d.
    Normos perkūnsargiams rengti. 1936m.

    Normos perkūnsargiams rengti. 1936m.

    Stovis-scan. Geras. Dydis - 17/10 cm. Viso 40 psl.
    10 €
    Įsimink
  • Vilnius
    birželio 13 d.
    M. Milius - Induktorius. 1935m.

    M. Milius - Induktorius. 1935m.

    Stovis-scan. Geras. Dydis - 23/16 cm. Viso 28 psl.
    10 €
    Įsimink
  • Vilnius
    birželio 13 d.
    Maironis - Jaunoji Lietuva. 1921m.

    Maironis - Jaunoji Lietuva. 1921m.

    Stovis-scan. Geras. Dydis -18,5/12,5 cm. Viso 131 psl. Autorius Jonas Mačiulis-Maironis. A.Petronio knygyno leidinys. Jagomasto spaustuvė "Lituania", Tilžė. 1921m. Maironis (tikroji pavardė Jonas Mačiulis, 1862 m. spalio 21 d. (pagal Julijaus kalendorių) Pasandravio dvare, Šiluvos valsčiuje, Raseinių apskrityje. – 1932 m. birželio 28 d. Kaune) – kunigas, profesorius XIX ir XX a. lietuvių romantizmo poetas, parašęs tokius Lietuvoje žymius kūrinius kaip „Trakų pilis“, „Lietuva Brangi“ ir daugelį kitų. Rašyti pradėjo mokydamasis šeštoje klasėje. Pirmuosius eilėraščius jaunas poetas rašė lenkų kalba vėliau šiuos bandymus jis sunaikino. Reikšmingiausia kūrybos dalis – lyrika. Remdamasi šia romantizmo apraiška vystėsi XX a. I pusės lietuvių poezija. Nemažai eilėraščių virto liaudies dainomis, kai kuriems muziką parašė Juozas Naujalis, Česlovas Sasnauskas. 1885 m. Žvalionio slapyvardžiu „Aušros“ laikraštyje pirmą kartą išspausdintas eilėraštis „Lietuvos vargas“ (vėliau pavadintas „Miškas ir lietuvis“, o paskutinėje redakcijoje „Miškas ūžia“). 1891 m. išspausdinta pirmoji Maironio knyga – „Lietuvos istorija, arba apsakymai apie Lietuvos praeigą“, pasirašyta Stanislovo Zanavyko slapyvardžiu. Ši knyga buvo tiesioginis jo studijų Dvasinėje seminarijoje vaisius. Teologinių studijų metu jis mažai besireiškė poetine kūryba. Maironio slapyvardžiu poetas pradėjo pasirašinėti studijuodamas Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1895 m. pasirodė Maironio eilėraščių rinkinys „Pavasario balsai“. Kūrybai darė įtakos to laikmečio lenkų, rusų poetų darbai – Adomo Mickevičiaus, J. Kraševskio, J. Slovackio, Aleksandro Puškino, Michailo Lermontovo, taip pat kunigų seminarijos dėstytojo Antano Baranausko „Anykščių šilelis“.
    23 €
    Įsimink
  • Vilnius
    birželio 13 d.
    J. E. Georg - Nauju keliu moterystėje. 1935m.

    J. E. Georg - Nauju keliu moterystėje. 1935m.

    Stovis-scan. Geras. Dydis - 19/12,5 cm. 111 psl. Spaudė "Šviesos" spaustuvė Kaune. 1935m. Medicina.
    10 €
    Įsimink
  • Vilnius
    birželio 13 d.
    Londono lietuviai - Kun. K. A. Matulaitis - 1939m.

    Londono lietuviai - Kun. K. A. Matulaitis - 1939m.

    Stovis-scan. Geras. Viduje net nesupjaustyti lapai. Neskaityta. Dydis - 24/16,5 cm. 210 psl. Net 54 nuotraukos. Aktuali mūsų laikams. Leido broliai marijonai. Marijampolė. Spaudė "Marijonų" spaustuvė Marijampolėje. 1939m. Kazimieras Aloyzas Matulaitis (1894 m. spalio 19 d. Bitikai, Sasnavos valsčius, Marijampolės apskritis – 1976 m. lapkričio 17 d. Londonas) – Lietuvos kunigas, marijonas, žurnalistas, redaktorius. Baigė Seinų kunigų seminariją. 1920-1923 m. Fribūro universitete (Šveicarija) studijavo filosofiją, istoriją ir pedagogiką, filosofijos daktaras. 1941-1946 m. Londono Šv. Kazimiero parapijos kunigas. Spaudoje pradėjo bendradarbiauti 1912 m. 1924 m. ir 1926-1927 m. Čikagoje dienraščio Draugas vyriausias redaktorius, 1927-1931 m. – administratorius, 1932-1933 m. Marijampolėje – žurnalo „Šaltinis“ redaktorius. [1] 1947 m. Čikagoje įsteigė Lietuviškos knygos klubą.
    50 €
    Įsimink
  • Vilnius
    birželio 13 d.
    Lietuvos kalendorius. Vilnius - 1919m. Reta.

    Lietuvos kalendorius. Vilnius - 1919m. Reta.

    Stovis-scan. Geras. Reta. Dydis - 20,5/13,5 cm. 76 psl. Leido Šlapelienės knygynas. Vilnius. Spaudė Juoz. Zavadskio spaustuvė Vilniuje.
    45 €
    Įsimink
  • Vilnius
    birželio 13 d.
    Tavo kūdikis - Prof. V. Tumėnienė - 1932m.

    Tavo kūdikis - Prof. V. Tumėnienė - 1932m.

    Stovis-scan. Geras. Dydis - 18/12,5 cm. 76 psl. Leido Lietuvos katalikių moterų draugija. Kaunas. Spaudė "Žaibo" spaustuvė. 1932m. Medicininė, šviečiamoji brošiūra. Vanda Mingailaitė-Tumėnienė (1880 m. sausio 8 d. Šlavėnuose – 1976 m. kovo 24 d. Čikagoje, JAV) – pediatrijos Lietuvoje pradininkė, pedagogė, visuomenės veikėja, profesorė. 1928–1937 m. vadovavo Pediatrų sekcijai, aktyviai dalyvavo ir skaitė paskaitas gydytojų suvažiavimuose, tarptautiniuose vaikų pediatrų kongresuose Prancūzijoje, Italijoje, Švedijoje. Rengė vaikų ligų ir motinos apsaugos kursus gydytojams, organizavo kovos su epidemijomis punktus. Aktyviai dalyvavo „Pieno lašo“, „Kūdikių gelbėjimo“, „Kovos su džiova“, „Motinos ir vaiko“ ir kitų draugijų veikloje. 1921 m. įsteigus Lietuvos abolicionistų draugiją, 1921–1924 m. pirmoji jos pirmininkė. 1928 m. su Gabriele Petkevičaite-Bite įkūrė Lietuvos moterų, baigusių aukštąjį mokslą, sąjungą, ji išrinkta pirmąja sąjungos pirmininke, parengė ir 1929 m. išleido sąjungos įstatus. 1937 m. vasario 22 d. subūrė Lietuvos vaikų ligų gydytojų draugiją. Steigiamajame susirinkime tik 8 pediatrai priimti tikraisiais draugijos nariais. V. Tumėnienė išrinkta pirmąja jos pirmininke, šias pareigas ėjo iki 1940 m., kai dėl sovietinės okupacijos draugijos veikla nutrūko. [3] Pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu 1940–1941 m. V. Tumėnienė buvo persekiojama, sanatorija nacionalizuota, iš jos konfiskuotas automobilis „Chevrolet“. [4] 1944 m. liepos pradžioje pasitraukė į Vakarus, vasarą gyveno Vienoje (Austrija), paskui persikėlė į Slovakiją. 1944–1945 m. dirbo Znaimo ligoninėje, ten organizavo vaikų ligų skyrių. Priartėjus Antrojo pasaulinio karo frontui, vėl traukėsi į Vakarus, kelis mėnesius gyveno Austrijos kalnų kaimuose, kol 1945 m. persikėlė į Vokietiją. 1946 m. pusmetį dirbo Šveningeno (Schwenningen) lenkų pabėgėlių stovyklos Raudonojo Kryžiaus ambulatorijos gydytoja, 1946 m. pabaigoje pakviesta organizuoti vaikų tuberkuliozės sanatoriją Niurnberge (Vokietija). 1946–1947 m. dirbo vaikų ligų gydytoja Niurnbergo vaikų ligoninėje, ten įkūrė 200 vietų vaikų sanatoriją ir buvo jos vedėja. 1947–1948 m. pusmetį dirbo Heilbronno ligoninėje, kur vadovavo 100 vietų vaikų ligų skyriui. 1948 m. grįžo į Niurnbergą ir 1948–1949 m. dirbo vaikų sanatorijos vedėja. 1949 m. persikėlusi į JAV, 1949–1950 m. gyveno skurde, ieškodama kokio nors darbo bei pragyvenimo šaltinio. 1950–1954 m. laikinai dirbo Diksono (Dixon, Ilinojaus valstija) ligoninėje vaikų ligų gydytoja. Atleista iš valstybinės ligoninės dėl amžiaus ir negavusi teisės verstis privačia praktika, 1954 m. iš medicininės veiklos pasitraukė. 1955 m. gavo JAV pilietybę. Senatvę praleido Čikagoje, sesers šeimoje. Parašė ir išleido knygų ir brošiūrų pediatrijos, sveikos gyvensenos populiarinimo klausimais, senatvėje rašė atsiminimus. 1953 m. už nuopelnus Lietuvos medicinai išrinkta Niujorko lietuvių gydytojų draugijos garbės nare, 1954 m. – Amerikos lietuvių gydytojų draugijos Čikagoje garbės nare. [5]
    7 €
    Įsimink
  • Vilnius
    birželio 13 d.
    Sifilis i polnoje jego ižlečenije. 1907m.

    Sifilis i polnoje jego ižlečenije. 1907m.

    Sena medicininė brošiūra. Gero stovio. 40 psl. Sakyčiau aktualia tema.
    20 €
    Įsimink
  • Vilnius
    birželio 13 d.
    Prof.k.paltarokas - Socialis klausimas. 1921m.

    Prof.k.paltarokas - Socialis klausimas. 1921m.

    Gero stovio. 210 psl. Kazimieras Paltarokas (1875 m. spalio 22 d. Gailioniuose, Pasvalio valsčius – 1958 m. sausio 3 d. Vilniuje) – Lietuvos vyskupas.
    8 €
    Įsimink
  • Vilnius
    birželio 13 d.
    Senovinė angliška Biblija. 1878m.

    Senovinė angliška Biblija. 1878m.

    Stovis-foto. Geras. Tereikia sutvarkyti vieno viršelio ir nugarėlės sujungimą. Didelio formato - 35/27 cm. 1348 psl. Reta. Žalvariniai papuošimai ir apkaustai. Daugybė spalvotų ir nespalvotų chromolitografijų. Šventoji Biblija. Senojo ir Naujojo Testamento knygos. 1878m. Metju Henrio komentarai. Džono Murdoko leidykla. Londonas.
    220 €
    Įsimink
Įsiminti skelbimai
Įdėk skelbimą
Skelbiu.lt pagalba: +370 5 2190065
Darbo laikas: I-V 08:20 - 17:00