Nuosavybės teisė II

Siūlome knygą
Vytautas Valiukevičius 1937, Nuosavybės teisė mūsų Žemės reformos įstatymuose, 102 psl., Veja: Vilnius 1992.

1927 m. Vytautas Valiukevičius jau kaip veiklus ateitininkas pasirenka sociologijos studijas su šalutine šaka filosofijos sistema ir pedagogika
Kauno universito Teologijos ir Filosofijos fakulte. Stasys Šalkauskis jam buvo pats tikriausias kelrodys. Tuoj pat įsitraukia į studentų ateitininkų Vytauto kiemo veiklą. Jis taip pat lieka moksleivių ateitininkų sąjungos revizijos komisijos pirmininku. 1930 m. rugpjūčio 30 d. Švietimo ministerijos aplinkraščiu uždraudžiamos politinės moksleivių kuopelės, taigi ir ateitininkai mokyklose. Bet moksleivių ateitininkų sąjungos valdyba ir toliau tęsė veiklą tarp mokinių už mokyklos ribų. 1931 m. vasaryje už netinkamų prieš valdžią atsišaukimų platinimą 6 mėnesiams į Varnių koncentracijos stovyklą pasiunčiamas moksleivių ateitininkų sąjungos valdybos pirmininkas Adolfas Damušis. Jį pavaduoja generalinis sekretorius Antanas Masionis, bet ir jis sulaikomas. Vytautas. Valiukevičius irgi pasirašo kaip moksleivių ateitininkų sąjungos generalinis sekretorius. Lietuvos ateitininkų federacijos generaliniam sekretoriui buvo skiriama 300 litų mėnesinė alga, bet nemanau kad draudžiamos moksleivių ateitininkų sąjungos valdybos nariams būtų mokami kokie nors atlyginimai. Studentai tada daugiausia užsidirbdavo pamokomis. Suvalstybinus skautų organizaciją, Vytautas įkuria studentų skautų draugovę ir tampa jos pirmininku. Vasarą sukviečia skautų stovyklą Ukmergėje prie Šventosios Aukštųjų krantų. Ten užaugę ukmergiečiai atsimena kad skautai ateidavo miegoti į šalia esančią Duburių sodybą klojime ant šieno.
Tais metais Vytautas išleidžia knygą Skaitytinos knygos. Jis bando pateikti
vertingų knygų sąrašą jaunajan skaitytojui. Supratęs kad filosofija sotus nebūsi, studijas pratęsia Teiės fakulto Teisių skyriuje. Deja ramiai gyventi jam nesinori. 1931 m. pabaigoje uždraudžiama jo įkurta skautų draugovė.
1932 m. jis jau studentų atstovybėje išrenkamas ateitininkų frakcijos pirmininku. Įsitraukia į ginčą dėl Numerus clausus, turėjančio suvaržyti nelietuvių (ypač žydų) užplūdimą Vytauto Didžiojo universite. Rašė kad tokie šovinistiniai siūlymai priešingi konstitucijos dėsnių dvasiai ir vestų prie tautinio imperializmo valstybęs viduje.1933 m. gegužyje už tariamas kurstančias kalbas nepasveikinti Respubliko prezidento uždaromas trims mėnesians Kauno sunkiųjų darbų kalėjime Kauno IX forte. Rektorius V. Čepinskis kreipėsi į prezidentą A. Smetoną kad jis perkalbėtų vidaus reikalų ministerį dėl nepelnytai sulaikyto studento paleidimo. Savaitę paragavęs valdiškos košės, išeina į laisvę, bet durys būsimai valdiškai karjerai jau buvo užtrenktos. Tuo laiku jis jau buvo Teisės fakulto VI semestro studentas ir tikriausiai rudenį tobulinosi Karaliaučiaus universite. 1934 m. grįžta pas tėvą į Babrus ir ruošiasi egzaminams. Gruodžio 15 d. Teologijos ir filosofijos fakulte apgina diplominį darbą Krikščioniškas sindikalizmas. O po dviejų metų 1936 rugsėjo 15 d.Teisės fakulte apgina ir kitą diplominį darbą Korporacinės santvarkos elementai Portugalijos 1934 m. konstitucijoje. Siekdamas gauti apmokamą darbą universite, 1937 m. pradžioje jis pristato darbą iš civilinės teisės. Gauna labai palankų atsiliepimą. Recenzentas siūlė darbą paskelbti spaudoje, bet tik 1992 m. atlaisvėjusioje Lietuvoje pasisekė jį atspausdinti. Vytautui svarbesnė išvada buvo kad autorius tinkamas užimti asistento vietą prie
civilinės teisės katedros. Pagal parašą spėju kad recenzentu buvo Kazys Šalkauskis. Dabar V. Valiukevičiaus knygelė yra privaloma teisę studijuojantiems Riomerio universite. Gal tai būtų ir pakankamas siūlomos knygos pristatymas, bet mums atrodo kad ir tolesnis autoriaus likimas vertas dėmesio ir nemenkina knygos vertės.
1937 gegužės 1 d. tampa neetatiniu teismo kandidatu be atlyginimo, vien dėl stažo. 1939 rugsėjo 1 d. gauna asistento vietą prie civilinės teisės ir proceso katedros. Su nauju kostiumu
Vytautas atvažiuoja pas tėvą į kaimą ir atiduoda pirmąją valdišką algą 500 litų. Tėvui tai buvo neįsivaizduojami dideli pinigai. Taip pat atlieka praktiką
Alytuje apygardos teisėju. Pas Jurgutį užsiima leidybine veikla. 1938 m. išleidžia Jurgučio knygą Pinigai, o 1940 m. kitą storiausią veikalą Bankai.