Монументальное Искуство Пенджикента Беленицкий A.

707. *МОНУМЕНТАЛЬНОЕ ИСКУСТВО ПЕНДЖИКЕНТА Беленицкий A. M. 1973 m. 68 p. 29x22 nauja-nenaudota
Skaitytojų dėmesiui siūlomoje knygoje autorius bando pateikti bendrą monumentalių meno paminklų, aptiktų vienoje iš senovės Vidurinės Azijos gyvenviečių, į mokslą įžengusių pavadinimu Senovės Penjikent. Taip vadinamas modernus sparčiai besivystantis miestas šiaurinėje Tadžikistano dalyje, esantis dešiniajame Zeravšano upės krante, 60 km į rytus nuo Samarkando. Senovės miestas, kaip dabar žinome, praeityje turėjo tą patį pavadinimą, nors buvo tariamas kiek kitaip, būtent: Panchakat arba tiesiog Panch. Gyvenvietė yra pietiniame šiuolaikinio Penjikent pakraštyje, beveik greta jo pastatų. Senovės Penjikentas, bent jau paskutinį savo gyvavimo šimtmetį, buvo to paties pavadinimo kunigaikštystės sostinė. Sistemingas gyvenvietės tyrimas pradėtas 1946 m., pasibaigus Didžiajam Tėvynės karui, jungtinėje SSRS mokslų akademijos Archeologijos instituto, Tadžikistano TSR mokslų akademijos Istorijos instituto ekspedicijoje. ir Valstybinis Ermitažas, vadovaujamas prof. A.Yu. Jakubovskis, kuris vadovavo jos darbui iki mirties 1953 m. Pakeitęs A.Yu. Jakubovskis kaip ekspedicijos vadovas M.M. Dyakonovas, kuris mirė ne laiku praėjus metams po A.Yu mirties. Jakubovskis, aktyviai dalyvavo Penjikento tyrime nuo 1949 m. Autorius senovės gyvenvietės kasinėjimuose dalyvavo nuo 1947 m., šios ekspedicijos vadovas nuo 1954 m. Senovės Penjikent griuvėsiai yra sudėtingas archeologinis paminklas, susidedantis iš teritoriškai aiškiai atskirtų keturių dalių: valdovo citadelės, paties Šahristano miesto, priemiesčio gyvenvietės ir nekropolis. Per tuos metus, kurie praėjo nuo tyrimo pradžios, buvo ištirtos visos jo dalys. Svarbiausi atradimai buvo padaryti kasinėjant miesto gyvenvietę – Šakristaną. Iki šiol jame buvo iškasta arba tebekasama daugiau nei dvi dešimtys objektų – pastatų masyvų, kurių kiekvienas susideda iš dešimčių, o kai kurie šimtai kambarių. Šachristano bendras plotas – 13,5 hektaro, iškasti objektai sudaro apie 20 ar 25 procentus visos jo teritorijos. Penjikentas atsirado, matyt, V amžiuje arba VI mūsų eros amžiaus pradžioje. Kaip parodė kasinėjimai visuose įvardintuose gyvenvietės taškuose, ji nustojo egzistavusi VIII amžiuje dėl arabų užkariavimo Vidurinėje Azijoje įvykių. Nors visapusiškas visos gyvenvietės ištyrimas pareikalaus dar daug metų, tačiau medžiaga, kuri jau buvo gauta per pastaruosius kasinėjimo metus, suteikia gana išsamų miesto išvaizdos vaizdą. Miesto architektūros prigimtis buvo visiškai atskleista. Daugeliu atvejų gyvenamieji namai buvo statomi per du aukštus, o viršutinio aukšto patalpos vaidino labai svarbų vaidmenį kasdieniame gyventojų gyvenime. Projektuojant fasadus reikšmingą vietą užėmė ayvanai – gatvių link atsiveriančios galerijos su plokščiomis lubomis ant stulpų. Penjikent mieste pirmą kartą Vidurinėje Azijoje buvo išsiaiškinta vietinės šventyklų architektūros prigimtis. Miestas-Šahristanas buvo intensyvios prekybos ir amatų veiklos centras. Miestas buvo svarbus kultūros centras. Jau iš Panjakento nuvežtas Mugo kalno dokumentų archyvas liudija apie plačiai paplitusią miesto gyventojų – sogdų – kalbos rašymą. Zeravšano slėnis nuo seno buvo žinomas kaip Sogd arba Sogdiana. Slėnio gyventojai sogdai yra tiesioginiai šiuolaikinių tadžikų protėviai. Pačiame Penjikente rasta daug užrašų sogdų kalba. Jie buvo išsaugoti ant keramikos šukių, akmenų, ant pastatų sienų. Deja, pagrindinės medžiagos, kurias gyventojai naudojo rašymui – popierius, dailiai apdirbta oda, mediena ir kitos organinės medžiagos – gyvenvietės liose neišliko. Svarbiausi miesto gyventojų kultūros paminklai yra kasinėjimų metu aptikti monumentaliojo meno kūriniai. Bet net ir šie paminklai mums atkeliavo labai sugriauti. Daugeliu atvejų juos reikia labai daug ir ilgai apdoroti tiek radimo vietoje, tiek, ypač restauravimo dirbtuvėse. Dalis į šį leidinį patekusių fragmentų (paveikslai ir skulptūros) tekste liko nepaminėti, nes buvo atidaryti arba apdoroti restauravimo dirbtuvėse po kaip autorius rankraštį perdavė leidyklai. Penjikento tapybos sistemą rekonstruojanti grafinė medžiaga buvo paremta eilinėmis iliustracijomis ir rinkiniuose publikuotomis kopijomis.„Senovinio Penjikento tapyba“ (M., 1954) ir „Senovės Penjikento skulptūra ir tapyba“ (M., 1959).
Be tarpininkų išparduodama asmeninės bibliotekos didelė kolekcija: dalinai jau paskelbti (Alio vartotojo skelbimai; Skelbiu.lt visi pardavėjo skelbimai), antikvariniai, religiniai, retro ir kiti daiktai, įvairios tematikos, leidimo metų, vertės, kalbų, komplektacijos knygos, laikraščiai bei žurnalai, filatelijos kolekcijos ir kt.
Rimtai susidomėjusiems siūloma susisiekti telefonu, pateikti pageidavimus ir detaliau susipažinti.
Romualdas. Tel.: 868702873