Borisas Godunovas 1947 m.

Borisas Godunovas (1552-1605 m.) - totorių kilmės bojarinas, Rusijos caras (1598-1605 m.).

Buvo Ivano IV Rūsčiojo patikėtinis; iškilo ištekinęs seserį už jo ligoto sūnaus Fiodoro. Kuomet šis paveldėjo sostą 1584-1598 m. Godunovas tapo faktiniu šalies valdovu. Po Fiodoro I mirties pasibaigus Riurikaičių dinastijai (Borisas Godunovas buvo kaltinamas 1591 m. nužudęs caraitį Dmitrijų) 1598 m. išrinktas caru. Tęsė Ivano IV Rūsčiojo valstybės centralizavimo politiką. Rėmėsi tarnybiniais bajorais. Godunovo pastangomis Maskvos metropolija 1589 m. buvo pertvarkyta į patriarchiją. Skatino Sibiro kolonizaciją, po sėkmingo karo su Švedija 1595 m. atgavo kai kurias per Livonijos karą prarastas žemes. Vykdė Kaukazo, Pavolgio kolonizaciją (įkūrė Samaros, Saratovo miestus-tvirtoves). Plėtė užsienio prekybą, siuntė pavaldinius mokytis į užsienį, leido evangelikams liuteronams steigti bažnyčias. Tačiau šalyje prasidėjo ūkio nuosmukis, 1601-1603 m. kilo badas, dėl griežto valdymo susilaukė stipraus bojarinų pasipriešinimo. Mirė per karą 1605 m. su Dmitrijumi I Apsišaukėliu. Tuomet Rusijoje prasidėjo Didžioji suirutė. Boriso Godunovo sūnus Fiodoras II soste teišsilaikė 7 savaites.

Būklė gera. 1947 m.