Norėdami naudoti telefono numerį, turite jį patvirtinti.
Gautą kodą įrašykite žemiau ir patvirtinkite, kad nurodytas telefono numeris yra Jūsų.
Jei negavote patvirtinimo kodo ar dėl kitų priežasčių nepavyko patvirtinti savo tel. Nr., prašome paspausti čia ir Skelbiu.lt administracija su Jumis susisieks.
Paskambinsime Jums ir padiktuosime registracijos patvirtinimo kodą.
Jei negavote patvirtinimo kodo ar dėl kitų priežasčių nepavyko patvirtinti savo tel. Nr., prašome paspausti čia ir Skelbiu.lt administracija su Jumis susisieks.
El. pašto adreso patvirtinimas
Norėdami naudoti el. pašto adresą, turite jį patvirtinti.
Gautą kodą įrašykite žemiau ir patvirtinkite, kad nurodytas el. pašto adresas yra Jūsų.
Jei nepavyko patvirtinti savo el. pašto adreso, prašome paspausti čia arba susisiekti su Skelbiu.lt administracija telefonu +370 680 55000 arba el. paštu [email protected].
parduodu. siunčiu. perduodu.
Golemas
Gustav Meyrink, 2005 m. kiet. virš. 256 p.
Bankrutavusio bankininko, aristokratiško dvikovininko, ekscentriško puošeivos bei retenybių kolekcininko, kone visų slaptųjų ložių brolio Gustavo Meyrinko (1868-1932) romanas „Golemas“ (1915) iškart tapo europiniu bestseleriu. Kelis kartus perfilmuotas, jis gyvuoja ligi šiol. „Golemas“ sietinas su XX a. pradžioje vokiškai rašiusių Prahos rašytojų – R. M. Rilke‘ės, F. Werfelio, E. E. Kischo, F. Kafkos – kūryba; lengvai pastebima šio romano įtaka tuo metu rašytam F. Kafkos „Procesui“. Kai kurie literatūros istorikai G. Meyrinką vadina F. Kafkos pirmtaku. Ne veltui būdingiausieji minėtųjų rašytojų prozos ypatumai paveikė visą vokiškąjį ekspresionizmą, tiek literatūrinį, tiek kinematografinį jo variantą. „Golemą“ labai vertino dar vienas magiškosios prozos meistras – argentinietis J. L. Borgesas.
Daugeliu savo privalumų (meistriškai kuriama fantasmagoriška atmosfera, daugiasluoksne simbolika ir įtemptomis savojo „aš“ paieškomis) šis romanas vertai įsiterpia tarp geriausiųjų XX a. romanų.
Atgijusios viduramžių legendos apie molinę pabaisą – Golemą – akivaizdoje pagrindinis romano veikėjas klajoja keistomis Prahos žydų geto gatvėmis ir dar keistesniais slaptų ženklų, Taro kortų, Kabalos ir savo paties sapnų bei vizijų keliais, kol galiausiai randa išėjimą iš šio painaus beprotybės ir užmaršties kalėjimo į namą „prie paskutinio žibinto“ ir ten jo laukiančią tikrąją palaimą.
Rodyti daugiau
Komentarai
Komentarus rašyti gali tik registruoti Skelbiu.lt vartotojai
Komentarus rašyti gali tik registruoti Skelbiu.lt vartotojai
Prisijungti Registruotis