Jurijus Markejevas „Debesuota diena“ 1988 m.

Jurijus Markejevas „Debesuota diena“ 1988 m. kartonas, aliejus 35x50, su rėmu 44x58.

Jurijus Markejevas (1929–2002 m.) buvo Maskvoje gimęs pramoninio dizaino specialistas, dailininkas ir išskirtinių interjero elementų kūrėjas, kurio žymiausi darbai neatsiejami nuo Lietuvos architektūros istorijos. Didžiąją savo gyvenimo ir kūrybos dalį jis praleido Vilniuje, kur tapo garsios lietuvių architektės Elenos Nijolės Bučiūtės (1930–2010 m.) antruoju sutuoktiniu ir svarbiausiu kūrybos partneriu.
Gimimas ir ankstyvoji karjera: J. Markejevas gimė 1929 m. Maskvoje. Ten jis įgijo išsilavinimą, tapo pramoninio dizaino specialistu ir sėkmingai vadovavo vieno Maskvos mokslinio tyrimo instituto eksperimentinei apšvietimo (šviesolaidinei) laboratorijai.
Lemtingas susitikimas: XX a. 7-ojo dešimtmečio viduryje architektė E. N. Bučiūtė projektavo baldų parduotuvę Vilniuje (Mindaugo g.). Susidūrusi su sudėtingais apšvietimo iššūkiais, ji nuvyko konsultuotis į Maskvos institutą, kuriame dirbo J. Markejevas. Šis susitikimas tapo lemtingas – tarp jų užgimė jausmai.
Persikėlimas į Lietuvą: Vedamas meilės architektei, J. Markejevas paliko Maskvą, persikėlė gyventi į Vilnių ir aktyviai įsijungė į Lietuvos kultūrinį bei meninį gyvenimą.
Pilietybė ir šeima: Kartu su E. N. Bučiūte jie susilaukė dukters Lados Markejevaitės (kuri užaugo ir tapo architekte, docente). J. Markejevas taip pat augino žmonos vaikus iš pirmosios santuokos – Arvydą ir žinomą aktorių bei dainininką Saulių Bareikį. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1994 m. J. Markejevui buvo suteikta Lietuvos pilietybė. Dailininkas mirė 2002 m. Vilniuje.

Didžiausiu J. Markejevo kūrybiniu triumfu tapo bendras darbas su žmona statant Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą (LNOBT) (rūmai baigti 1974 m.):
Legendiniai LNOBT sietynai: J. Markejevas suprojektavo fojė erdvę puošiančias, per tris aukštus besitęsiančias bronzines dekoratyvines šviestuvų kompozicijas. Šie sietynai yra unikalūs – jie patys nešviečia, o tik mistiškai atspindi ir išsklaido viršutinių prožektorių šviesą.
Profilinės apdailos plytos: Kai E. N. Bučiūtė pasiūlė teatro apdailai naudoti raudonų plytų mūrą (kas sovietmečiu visuomeniniam pastatui buvo labai neįprasta), J. Markejevas entuziastingai ją palaikė. Jis asmeniškai sukūrė penkių skirtingų profilinių apdailos plytų pramoninius pavyzdžius. Šios plytelės suformavo unikalų, reljefinį interjero sienų plokštumų vaizdą, moderniai atkartojantį gotikinę Lietuvos architektūrą.
Be pramoninio dizaino ir architektūrinių elementų kūrimo, J. Markejevas savo talentą atskleidė ir tapyboje. Jis kūrė peizažus, gamtos etiudus bei kompozicijas, tapydamas aliejiniais dažais ant drobės arba kartono. Jo darbai pasižymi savitu, subtiliu koloritu ir išraiškinga menine kalba.
J. Markejevas aktyviai tapė, todėl nemaža dalis jo autorinių paveikslų šiandien yra privačiose meno kolekcijose. Periodiškai šie kūriniai pasirodo Lietuvos meno rinkoje ir aukcionuose, kur sulaukia kolekcininkų bei meno mėgėjų dėmesio. Kadangi autoriaus tapybos darbų rinkoje nėra daug, jie vertinami ne tik dėl meninės kokybės, bet ir dėl istorinės išliekamosios vertės, atspindinčios reikšmingą J. Markejevo indėlį į Lietuvos architektūros ir taikomosios dailės istoriją.