Lietuva 1938-1939 m. Neutraliteto iliuzijos

Lietuvos istorijos instituto istoriko dr. Algimanto Kasparavičiaus monografijos „Lietuva 1938 - 1939 m.: neutraliteto iliuzijos“ tema – Baltijos valstybių tarptautinė padėtis ir jų užsienio politika Antrojo pasaulinio karo išvakarėse.

A. Kasparavičius naujai interpretuoja nagrinėjamą temą. Daugiausia susitelkta ties trimis diskusinio pobūdžio klausimais.

Pirmiausia nagrinėjama, kokie išorės veiksniai tarptautinės krizės išvakarėse labiausiai veikė ir apsprendė Baltijos valstybių tarptautinę padėtį ir jų užsienio politiką. Antra, siekiama išsiaiškinti, ar 1939 m. susiklosčiusioje geopolitinėje situacijoje pasyvaus neutraliteto politika buvo pagrįsta ir racionali.

Trečia, bandoma atsakyti į klausimą, ar krizės laikotarpiu Baltijos valstybės matė alternatyvas savo vykdomai politikai, ar tik inertiškai plūduriavo vadinamosios didžiosios politikos užutėkyje. Dažnai teigiama, kad Antrojo pasaulinio karo išvakarėse trys Baltijos valstybės iš esmės neturėjo jokio politinio pasirinkimo galimybių. Autorius mano, kad šis teiginys nėra pagrįstas ir korektiškas. Lietuvos ir jos šiaurinių kaimynių visuomenė ir vyriausybės aptarinėjo galimas užsienio politikos alternatyvas, diplomatiniais kanalais tyrinėjo jų įgyvendinimo perspektyvas. Įgyvendinti alternatyvas Baltijos šalims labiausiai sutrukdė keli dalykai: pernelyg konjunktūriški santykiai su didžiaisiais kaimynais, politinių lyderių pasyvumas, pilietinių demokratinių institutų nepakankamumas, nedemokratinis Baltijos šalių režimų pobūdis, neigiamai veikiantis ir užsienio politiką, dažnai nesutampantys trijų kaimyninių šalių interesai, konkurencija, perauganti į nepasitikėjimą ir netgi iracionalų pavydą. Nagrinėjami įvykiai kruopščiai pagrįsti archyviniais dokumentais (knygos priede pateikiami 39 neskelbti archyviniai dokumentai, daugiausia konfidencialūs Lietuvos diplomatų raštai užsienio reikalų ministrui). Leidinio privalumas – 50 archyvinių, iki šiol neskelbtų nuotraukų. Tiek dėl faktų atrinkimo principų, tiek dėl patrauklios pasakojimo formos knyga bus įdomi ir platesniam skaitytojų, kurie domisi istorijos problematika, ratui.